Per visą gyvenimą žmonės praleidžia daug energijos širdies, kvėpavimo organų, virškinimo organų darbe, palaiko kūno temperatūrą ir kt. Šios energijos šaltinis yra maistas. Todėl kiekvienas žmogus turi pasirūpinti, kad suvartotas maistas būtų visos medžiagos, sudarančios kūną, būtent: vanduo, vitaminai, angliavandeniai, baltymai, riebalai ir mineralai.
Visame gyvenime baltymai yra būtini žmogaus mitybai, jie yra pagrindinis bet kokio gyvo organizmo komponentas ir naudojami nuolatiniam naujų audinių ir ląstelių formavimui. Paprastai baltymai yra gyvūninės kilmės produktuose: žuvyje, kiaušiniuose, mėsoje, piene. Daržovių produktams yra daugiau vertingų baltymų: grūdų, ryžių, grikių, avižinių dribsnių, ankštinių daržovių, bulvių ir daržovių.
Pagrindinis kūno energijos šaltinis yra riebalai. Jo maistinė vertė priklauso nuo jame esančių vitaminų kiekio. Labiausiai naudingų produktų, kuriuose yra šios naudingos medžiagos, yra grietinė, grietinėlė ir sviestas. Jie lengvai įsisavina kūną ir yra vitaminų A ir D. Sudėtingos riebalų, kurių sudėtyje yra maisto produktų, tokių kaip kiauliena, jautiena ir ėriukų riebalai, virškinti sunku. Daržovių, vaisių, bulvių, riešutų, sėklų ir kai kurių javų turinčių riebalų kiekis gali būti labai mažas. Augaliniams riebalams organizmui taip pat reikalingi saulėgrąžų, sojos, žemės riešutų, alyvuogių ir kitų aliejų.
Pagrindiniai energijos šaltiniai yra angliavandeniai. Jie yra krakmoluose (bulvių, ryžių, kviečių), kuris yra daugybės maisto produktų dalis: duona, bulvės, grūdai, cukrus, daržovės, vaisiai ir vaisiai. Labiausiai lengvai kūnas sugeria įvairių rūšių cukrų, kurie yra uogų, burokėlių, morkų, vaisių ir medaus. Tačiau nepamirškite, kad angliavandenių perteklius gali sukelti nutukimą.
Kūne vitaminai reikalingi kiekvieną dieną, nes be jų visi gauti baltymai, riebalai ir angliavandeniai nebus tinkamai naudojami. Asmuo be vitaminų nuolat jaustų nuovargį, mieguistumą ir silpnumą, taip pat imunitetas pablogės ir bus pažeisti įvairių organų veikla. Didžiausia kūno vertė yra vitaminai A, B, C, D. Jie gali būti rasta tokiuose produktuose kaip duona, mėsa, grūdai, bulvės, žalumynai, šviežios daržovės, vaisiai, vaisiai, pienas, kiaušiniai, žuvys ir kt.
Skirtingos mineralinės druskos taip pat atlieka svarbų vaidmenį žmogaus organizmui. Svarbiausi iš jų: kalcio, geležies, fosforo, kalio magnio, jodo, chloro, vario, natrio. Šių medžiagų trūkumas gali sutrikdyti audinių ir organų veiklą.
Kiekvienam organizmui racionaliausia yra keturi valgiai per dieną, nes mažinant valgį sumažėja jo absorbcija. Tokiu maistu rekomenduojama laikytis tokio režimo: tankūs pusryčiai 8-9 ryte (apie 25% dienos raciono), pietūs 13-14 val. (45-50 % dienos raciono), užkandis (15-20% dienos raciono), lengva vakarienė 2-3 valandas prieš miegą.
Maistas, žuvis, pienas, grūdai, miltai, daržovės, vaisiai turėtų būti įtraukti į visaverčią dietą. Būtina tinkamai paskirstyti produktus tarp valgių, pavyzdžiui, produktus, kurių sudėtyje yra baltymų (mėsos, žuvies, ankštinių), imama veikiančiomis valandomis, ty pusryčiais ar degtine srove. Todėl pusryčiai turėtų būti tankūs (nuo karštų patiekalų: žuvies, mėsos, daržovių, bulvių, miltų, kiaušinių, varškės, iš karštų gėrimų: arbatos, kavos ar kakavos). Į pietų meniu turėtumėte įtraukti šalutinius patiekalus, daržovių ar bulvių patiekalus, kurie suteiks reikiamą maistinę vertę. Į lengvą užkandį turite įtraukti tokius skysčius kaip arbatą ar pieną. Naujausias maistas yra vakarienė, todėl geriau išgauti produktus, kurie lengvai virškinami ir greitai virškinami skrandyje (iš produktų: varškė, daržovės, bulvės, gėrimai: arbata, pienas, kompotas, sultys).
Ruošdami maistą ir meniu, būtina atsižvelgti į sezonines savybes: šalta žiemą ir rudenį racionaliai ruošti karštas sriubas, karšta mėsa ir šaltas šaltis (burokėliai, žalios kopūstinės sriuba, šviežios vaisių sriubos). Bet kuriuo metų laiku į savo mitybą reikėtų įtraukti pakankamai žydinčių žaliavų ir augalinių maisto produktų.