Medžiagų vaidmuo žmogaus organizmui.
Geležies buvimas.
Geležies yra gausu kepenyse, žuvyse, naminių paukščių, inkstų, blužnies ir gyvūnų mėsos. Be to, geležį taip pat randa grūdų, duonos, razinų, riešutų, džiovintų vaisių, tačiau, deja, jų geležis sunkiai įsiskverbia į žarnas. Sveikas žmogaus kūnas yra apie 4 gramus geležies, o didžioji dalis yra hemoglobino dalis. Hemoglobinas yra deguonies nešiklis organizme. Hemoglobinas vykdo deguonies transportavimo į skeleto raumenis ir širdies raumens funkciją (jo sudėtyje yra geležies). Geležyje yra daugybė fermentų, kurie dalyvauja oksidacijos procesuose ir maisto energijos gamyboje. Ląstelių dauginimui ir hemoglobino biosintezei reikia geležies, kuri ateina su maistu. Geležies nusėdimas paprastai būna kaulų čiulpų, kepenų, blužnies. Mėsos produktus reikia valgyti kartu su šviežių daržovių ar vaisių, kurių sudėtyje yra vitamino C, kuris leidžia geležį įsiskverbti į kūną.
Kalcio buvimas.
Daugumą kalcio sudaro pieno produktai, žalios daržovės (petražolės, krapai ir svogūnai). Nepaisant to, kad daržovės yra daug kalcio, jo virškinamumas organizme yra mažas. Kalcis atlieka tam tikrą vaidmenį dvigubai: reguliuojantis ir struktūrinis. Didelis kalcio kiekis organizme yra kauluose ir dantis ir yra junginys su fosforu, dėl kurio sujungiami kaulo elementai. Jaunesniems paaugliams ar vaikams reikia daug kalcio, kad augtų skeleto dantys ir kaulai, nervų sistema galėtų visiškai funkcionuoti ir atsirasti raumenų susitraukimai. Dėl kalcio, išvengiama raumenų mėšlungio ir kraujo krešėjimo.
Dėl netinkamo kalcio įsisavinimo mažiems vaikams rachitas vystosi, dėl ko sutrikusi teisinga kaulų sistemos raida. Suaugusiems kalcio stygiui sukelti kaulų minkštėjimą, dėl ko jie tampa trapūs, trapūs ir galiausiai atsiranda osteoporozė. Kūnas turėtų vartoti 1200 mg kalcio per dieną (paaugliams) ir iki 1000 mg (suaugusiesiems) per parą. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu kalcio poreikis yra didesnis.
Cinko buvimas.
Didelį cinko kiekį galima rasti riešutuose, kiaušiniuose, sveikiose grūduose, pupelėse, žirniuose ir kt. Cinkas, randamas augaliniuose maisto produktuose, silpnai absorbuojamas žarnyne. Tuo atveju, kai cinko nepakanka, žmogui sunku pajusti maisto skonį, prarasti apetitą, silpnėja imuninė sistema, o organizmas tampa jautrus peršalimo ir infekcinėms ligoms, žaizdoms ir įbrėžimams ilgai išgydoma. Cinkas vaidina svarbų vaidmenį imuniteto augimui ir išlaikymui. Cinką sudaro daugiau kaip 100 fermentų, hormonų, baltymų, aktyviai dalyvaujantys biocheminėse reakcijose. Dėl cinko susidaro normali vyrų lytinių ląstelių (spermatozoidų) forma. Daugiausia cinko yra sėklidėse.
Jodo buvimas.
Didelis jodo kiekis yra jūros gėrybėse arba augaluose, kurie auga pakrantėse. Jei vanduo ar dirvožemis turi nedidelį jodo kiekį, jis taip pat bus praleistas maiste. Skydliaukės hormonai turi jodą, o kai to nepakanka, skilvelių funkcija žymiai sumažėja. Jodo elementas reikalingas visam smegenų veikimui ir vystymuisi, siekiant išauginti audinius ir baltymų biosintezę. Jei žmogui trūksta šių medžiagų, skydliaukės veikla pradeda didėti. Jodo stoka gali pasireikšti vaikystėje, todėl būtina išvengti.