Visų pirma, ši technika reikalauja tam tikro psichologinio požiūrio į žmones. Sąmoningas požiūris į grūdinimo procedūrą ir realus susidomėjimas poveikiu sveikatai padės perkelti kai kuriuos ne labai malonius jausmus, kurie atsiras pradiniame žingsnyje, kai vaikščiodami sniego basomis. Teigiamas psichologinis požiūris į šios technikos įgyvendinimą yra svarbus beveik tokiu pat dydžiu kaip ir kietėjančio žmogaus organizmo fiziologinė būklė.
Žiemos laikotarpiu vaikščiojimas basomis turi būti atliekamas sistemingai ir be pertraukų. Tokiu būdu kietėjimui reikalingas pastovus šaltas poveikis dėl fiziologinių veiksnių. Mokslinių tyrimų metu buvo įrodyta, kad žmogaus organizmas priartėja prie šalčio padarinių daug greičiau kasdien pėsčiomis ant sniego penkias minutes, nei su vienos dienos intervalu, bet dešimt minučių. Jei tokios sveikatos procedūros tam tikrą laiką pertraukiamos, įgytas atsparumas šalčiui gali būti visiškai prarastas. Tuo atveju, kai dėl tam tikrų objektyvių priežasčių pėsčiomis bėga sniego dėl tam tikrų priežasčių, tam tikrą laikotarpį priverstinai pertraukiama, reikia palaipsniui atnaujinti šias griežtinimo priemones, pradedant lengvomis procedūromis ir baigiant efektyvesnėmis.
Pradiniame grūdinimo etape, padedant žiemos laikotarpiu vaikščioti ant sniego, neturėtumėte iš karto pabandyti vaikščioti basomis ant sniego dangos. Pirmasis tokio atleidimo praeities seansas turėtų būti ilgas parengiamasis darbas. Be bendrų stiprinimo ir grūdinimo procedūrų (plaunant šaltu vandeniu, kontrastuojant dušais, plaukiant atvirais rezervuarais per visą vasaros laikotarpį), būtina atlikti pratimus, per kuriuos šaltas smūgis pasiekiamas ant kojų. Tai galima pasiekti kasdieniomis kojų nuplovimo pagalba šaltu vandeniu, o vasarą pageidautina vaikščioti basomis kojomis dažniau (pvz., Į sodą ar praleisti laiką lauke gamtoje).
Vaikščiojimas basomis ant šalto sniego stipriai stimuliuoja žmogaus nervų sistemą. Todėl, vaikščiojant ant sniego danga, neturėtų būti pernelyg ilgai. Dėl šios grūdinimo procedūros pakanka trijų ar penkių minučių per dieną. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į sniego būklę. Geriausia vaikščioti basomis ant šviežios, tiesiog kritusio sniego ar ant lydančio sniego dangos. Nepageidaujama vaikščioti basomis labai stiprių šalčių arba šaldytų šalčių sąlygomis, nes tokiais atvejais labai lengva pakenkti kojų odą mažu aštriu ledu. Iškart prieš procedūrą būtina sušilti energingais pratimais, kol atsiranda šilumos pojūtis visame kūne. Po to, kai vaikščiojate basomis ant naujai kritusio sniego, patartina trina kojas ir atlieka blauzdos raumenų masažą, kad nuo šalčio poveikio nebūtų traukulių.
Nerekomenduojama vartoti šio kietėjimo metodo. Vis dėlto, esant stipriam peršalimo poveikiui, pasirengimo etapui reikėtų skirti daugiau dėmesio. Tiesiogiai prie vaikščiojimo sniego procedūros galite tęsti tik visiškai įsitikinę, kad kūnas tinkamai pritaikytas šalto poveikiui, kai atliekamas pratimas šalinant vandenį.