Ir po to, kai kompiuteriai užfiksavo biurus, jų nenutrūkstamas įsiskverbimas prasidėjo ir mūsų asmeniniame gyvenime. Šiandien beveik kiekviena šeima turi kompiuterį (nuo paprasto ar kitaip vadinto "biudžetu" iki moderniausio "apsunkinto" - priklausomai nuo pajamų), aktyviai naudojama žaidimams, muzikai klausytis ir žiūrėti filmus, bendrauti internetu su artimaisiais ir draugais bei socialiniu tinklai (klasės draugai, pažintys, kontaktiniai asmenys ir tt), žiūrėdami naujienas. Ir kūrybos darbuotojai (rašytojai, žurnalistai) jau seniai keičia rašomąsias mašinėles prie kompiuterio. Kompiuterio privalumai yra akivaizdūs - tai leidžia ne tik įvesti į ją informaciją, bet ir jį apdoroti ir saugoti dideliais kiekiais. Kompiuteris sujungė biuro darbuotojo įrankį su galingu pramogų funkcijų arsenalu. Bet ar žinote, kaip kompiuteris veikia žmogaus sveikatą?
Tačiau, kaip mes visi žinome, nėra nieko idealo, kurį sudaro tik nuopelnus ir pranašumus, ir neturi jokių trūkumų. Taigi, kompiuteris tikrai turi mums nepageidaujamų savybių. Kokie jie?
Kompiuteris yra elektroninis kompiuteris, sudarytas iš sistemos vieneto, monitoriaus ir įvesties-išvesties informacijos įtaisų, t. Y. elektroninių prietaisų komplektas, kuriam reikia energijos, ypač elektros. Bet kokia energija, kaip žinoma, bet kokios mašinos eksploatavimo metu nėra visiškai naudojama ir iš dalies yra paverčiama kitomis energijos rūšimis: šiluma, spinduliuotė.
Iki praėjusio šimtmečio pabaigos kompiuterio monitoriai, kaip antai televizoriai, iš esmės turėjo elektronų spindulių vamzdelį, kuris yra rentgeno spindulių šaltinis ir galinga elektromagnetinė spinduliuotė. Daugelis kompiuterių, naudojamų namuose ir darbe, ir iki šiol yra įrengti tokie monitoriai. Žinoma, monitoriaus rentgeno spinduliuotės spinduliavimas neviršija leistinų standartų, tačiau kodėl mums reikalinga papildoma spinduliuotė, nes vis dar yra natūralios natūralios radioaktyvios fonas, fluorografija, kurią periodiškai atliekame per medicininius tyrimus, įprastą televizorių ir kt. Daug pavojingiau negu elektromagnetinis laukas, kurį sukuria kompiuteris, dejonizuoja aplink jį esantį orą, kuris gali sukelti nuovargį, mažina imunitetą, slopina reprodukcinę funkciją ir sukelia širdies ir kraujagyslių ligas. Ypač pavojinga yra monitoriaus šoninės ir galinės spinduliuotės spinduliavimas. Šiuolaikiniai skystųjų kristalų monitoriai nerodo rentgeno spindulių, o jų veikimo metu elektromagnetinės spinduliuotės lygis yra daug mažesnis. Ypač stiprus neigiamas elektromagnetinės spinduliuotės poveikis embriono augimui ir vystymuisi, todėl nėščioms moterims, kurių darbas yra susijęs su kompiuteriu, yra labai rimtų apribojimų. Rusijos Federacijos vyriausiojo valstybinio sanitarijos gydytojo sprendimu nustatyta, kad nėštumo metu moterys turi būti perkeltos į kitą darbą, nesusijusią su kompiuterio naudojimu.
Žinoma, būtina atsižvelgti į tai, kad kompiuteriai nuolat tobulinami ne tik greičio ir veikiančių funkcijų padidėjimo požiūriu, bet ir saugos savininko saugaus veikimo bei išsaugojimo reikalavimams. Dabar šiuolaikinis kompiuteris dešimt kartų saugesnis nei jo pirmtakai prieš 10-20 metų. Taigi dabar galime kalbėti apie tai, kaip kompiuteris darys poveikį žmonių sveikatai dar dešimt metų ir ar ši įtaka išliks.
Tačiau yra keletas kenksmingų veiksnių, nepriklausančių nuo terminio, elektromagnetinio ir kito spinduliavimo, skleidžiamo kompiuterio veikimo metu. Pirmoji neigiamo poveikio žmogaus sveikatai vieta turėtų būti kompiuterio įtaka regėjimui. Darbe esantis kompiuteris išbando didžiulę apkrovą akims dėl būtinybės reguliariai matyti tekstą iš klaviatūros ekrano ir popierinių dokumentų. Be to, monitoriaus ekrane vaizdas neatspindi (ty natūralus), bet pašviesinamas ir dinamiškai atnaujinamas, prie kurio vizualinis aparatas nėra pritaikytas. Esant nedidelei atnaujinimo dažniui vaizdas ant monitoriaus atrodo mirgėjimas, kuris taip pat sukuria papildomą akių apkrovą. Todėl, dirbdami su kompiuteriu, turite laikytis sanitarinių taisyklių ir nuostatų: kiekvieną darbo valandą reikia pailsėti per 10 minučių, per kurį pratimai akims atsipalaiduoti ir pagerinti kraujo apytaką.
Tačiau, be žalingo poveikio regėjimui, darbas su kompiuteriu yra susijęs su kitu neigiamu faktoriumi, kurį sudaro kai kurių raumenų grupių įtempimas be apkrovos kitiems raumenims, kraujo apytakos sutrikimai, kuriuos sukelia judesio judesio padėtis. Asmeniui, kuris nuolat dirba kompiuteryje, sėdimoji padėtis veda prie kaklo ir galvos raumenų pernelyg intensyvumo, taip pat sukelia didelę įtempimą stuburo ir nugaros raumenyse. Rankų ir pirštų raišteliai nuolat perkraunami, dirbant su klaviatūra, dėl ko gali susidaryti sąnarių ir raiščių liga. Kraujotaka apatinėje kūno dalyje (kojų, lytinių organų) labai blogėja. Ilgo buvimo nejudančioje padėtyje rezultatas atsiranda dėl įvairių osteochondrozių ir pagrindo kreivumo. Ilgalaikė nemobilizacija sutrikusiam kraujotakai sukelia kraujo sąstingį dubens organuose, o tai prisideda prie tokių ligų kaip hemorojus, prostatitas vyrams atsiradimas ir vystymasis, moterų ginekologinių ligų pablogėjimas. Tokių problemų išvengimas yra pakankamai lengvas.
Akivaizdu, kad šiuolaikiniai kompiuteriai labiau kenkia sveikatai nei savaime, o ne dėl kenksmingo išmetimo ar vibracijos, bet daug daugiau vien dėl to, kad dėl to blogai organizuota darbo. Darbo kompiuterio režimo laikymasis su privalomomis pertraukomis ir pratimais akims leis ne tik pašalinti neigiamus darbo kompiuteriu veiksnius, bet ir sustiprins jūsų sveikatą.