Psichologinės problemos kovojant su ŽIV teigiamas

Kai žmogus yra pirmą kartą diagnozuotas, kad jis yra ŽIV teigiamas, pirmoji reakcija yra visada neigimas ir nepasitikėjimas. Dabar žmogus turi ilgą kelią atsisakyti savo valstybės su nuolankumu su juo.

Galų gale, ši diagnozė nėra tokia baisi: pozityvus ŽIV atveju nereiškia, kad žmogus serga AIDS. ŽIV užsikrėtęs žmogus gali susituokti ir turėti sveikus vaikus. Todėl pagrindinė ŽIV užsikrėtimo problema visada yra santykiai su kitais.

Santykiuose su ŽIV teigiamais žmonėmis psichologines problemas galima suskirstyti į dvi kategorijas. Pirmoje kategorijoje atsiras problemų, susijusių su asmens savigarba, jo požiūriu į save ir jo naują poziciją. Iš pradžių žmonės dažnai atsiduria labai sudėtingoje situacijoje. Jis dar nežino, į ką kreiptis pagalbos ir paramos, jis nežino, kaip reaguoja jo giminaičiai ir draugai. Per šį laikotarpį visiems, kuriems diagnozuota ŽIV, yra depresija. Tikriausiai kažkas iš giminaičių jau žino diagnozę. Šiuo atveju jis turi paremti, parodyti, kad santykiai nepasikeitė, o asmuo vis dar yra mylimas ir brangus.

Problemos santykiuose su aplinkiniais kyla dėl vidinių problemų. Viena vertus, žmogus gali būti dirglus arba depresija. Psichologines problemas, susijusias su ŽIV teigiamomis problemomis, reikėtų skirti pakankamai dėmesio pradiniame reabilitacijos etape, kai asmuo dar nėra pripratęs prie jo naujos pozicijos idėjos. Šiuo metu jis gali tapti pavojingas sau ir kitiems. Galimos minties apie savižudybę, apie kerštą tariamam kaltininkui. Tokioje situacijoje visada turėtumėte pasikonsultuoti su psichologu. Galbūt padės bendravimas su žmonėmis, kurie jau įveikė psichologines pradinio laikotarpio problemas ir galės dalytis patirtimi.

Kitas klausimo pusė yra žmonių, kurie nėra labai artimi ir nelabai myli, požiūris. Beje, kaip neįmanoma, pasakojimas "Draugas yra žinomas bėdoje" yra tikras. Žinoma, diagnozė - per didelė kaina, kad išsiaiškintų tikrąjį požiūrį į save iš kitų. Tai galėtų būti suprantama, pavyzdžiui, atliekant tam tikrą veiksmą, kuris nėra būdingas kitų žmonių lūkesčiams. Taigi paaiškėja, kad po santuokos ar santuokos nutraukimo, darbo vietos pasikeitimas su asmeniu išlieka tik tie žmonės, kurie nesmerkia savo asmeninės nuomonės ir nemėgina įvedinėti savo. Būtina apgailestauti, kad kai kurie iš mūsų taip pat verčia savo patrauklią išvaizdą kitų akyse, kad jie nepastebi, kaip jie tampa jų nuomone įkaitais. Galbūt yra diagnozės pliusas - jis paliks tik tuos, kurie tikrai jus traktuoja gerai.

ŽIV pasyvus žmogus turi rasti naują gyvenimo vietą. Psichologinių problemų sprendimo esmė yra priimti savo poziciją. Priimdamas žmogaus gyvenimo vertę ir žmogaus individualumą. Gali būti, kad asmuo iki šio momento nesuprato, kodėl jis gyvena, kodėl jis užsiima tuo ar tuo daiktu. Liga yra sudėtinga, ir šio skambučio negalima atsisakyti.

Neabejotinai turėsite pakeisti savo darbo vietą, o galbūt ir perkelti. Bet neslėpkite. Galite, žinoma, pabėgti nuo žmonių, bet jūs negalėsite pabėgti iš savęs ir problemos. Kiti gali būti žiaurūs kovojant su ŽIV teigiamu, tačiau šį žiaurumą dažniausiai lemia nežinojimas. Daug žmonių, kurie buvo diagnozuoti, ėjo į apšvietimą. Jie nebijo kalbėti televizijoje, laikraščiuose, internete ir viešai paskelbti savo problemą. Kaip paaiškėjo, ne visi reagavo į šį reiškinį neigiamai. Didėjant visuomenės supratimui, supratimas auga. Galų gale, pagrindinė kitų atmetimo problema yra tai, kad liga laikoma dislokuoto elgesio, seksualinių nukrypimų, narkomanijos požymis. Kai kiti supranta, kad šalia jų bėdoje buvo paprastas žmogus, kaip ir jie, atmetimas atkeliavo į užuojautą.

Psichologinės problemos santykiuose su ŽIV teigiamais žmonėmis atsiranda ne tik dėl neigiamo požiūrio į šią ligą visuomenėje. Galbūt praleidžiate daugiau nei vieną gyvenimą, pakeičiančią kitų nuomonę, galbūt net dėl ​​tokios aktualios temos. Bet pirmiausia turite pradėti nuo savęs. Problemų uždarymas ir depresija yra baimės pasekmės. Žmogus bijo patirti pažeminimą ir pasmerkimą. Tai dar kartą parodo, kaip žmogus yra priklausomas nuo kitų žmonių požiūrio į jį. Galima susidoroti su tokiu rimtu iššūkiu tik suprasdama savo asmenybės savarankiškumą. Kartais jūs turite persvarstyti savo požiūrį į tiek daug dalykų ir dalytis daugeliu iliuzijų. Reikia tik prisiminti, kad net baisiausia diagnozė nėra gyvenimo pabaiga. Gali būti, kad gyvenimas tiesiog suteikia galimybę pamatyti naujas puses.