Taigi, kaip suprasti, 💍 mylėti 💍 ar užuojautą? Tiesą sakant, šis klausimas yra tikrai sudėtingas. Nesunku suprasti ir priimti teisingą sprendimą. Meilė kartais daro keistą dalyką su mumis. Tačiau kartais užuojautos gali būti per stiprus. Kaip nustatyti, ar meilė yra ar ne. Ir jei tai yra užuojauta, verta leisti tai išaugti į kažką daugiau. Kaip suprasti, kokie jausmai atsirado ir į ką jie atsiras?
Tiesą sakant, viskas nėra taip sunku, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Meilė kartais kyla iš užuojautos, ir mes net nesuprantame, kada tai įvyko. Taip atsitinka, kad žmogus, atrodo, yra tik draugas. Jis malonus, gražus, patikimas. Su šiuo asmeniu nori būti arti, bet jam nėra seksualinės prigimties. Kol kas iki to laiko. Ir tada viskas staiga pasikeičia. Žmogus staiga nustoja būti mergaitė, tiesiog malonaus draugo. Jis yra gražus, įdomus, jis gali padėti ir apsaugoti. Tai jaučiasi kaip žmogaus pradžia. Bet jei moteris visa tai pamato, ar jos jausmai gali būti vadinami meile?
Žinoma, ne. Tiesą sakant, tarp mūsų jausmų yra labai smulkioji linija. Kartais mes nesuprantame, kada mes kerti. Galbūt jūs galite suprasti, ką išgyvename, jei klausiame tokį rimtą klausimą: ar galiu gyventi be jo? Ir jums nereikia leisti sau atsakyti: tai įmanoma. Jei moteris suvokia, kad ji gali paleisti vyrą, tai jis yra jos draugas, brolis, gražus žmogus. Meilė, tai yra tada, kai jaučiamas jausmas, kad be jokio žmogaus gyventi tikrai neįmanoma. Tarsi nebūtų pageidautinas. Net jei išlaisvink tokį žmogų, tai viskas vienodai, anksčiau ar vėliau pradėsite galvoti apie jį, sapnuojate ir nori susitikti. Ir šie norai yra ne tik platoniški. Ir nebijok tokios reakcijos į savo meilės objektą. Tai yra visiškai normalu, nes, patiriant stiprų emocinį meilės jausmą žmogui, mes pradėsime to norėti, ir to nieko negalime padaryti.
Tikriausiai, pasimatymą gali lydėti panašūs jausmai. Tačiau skirtumas yra tas, kad su užuojauta šie jausmai yra lengvai nuslopinti ir pamiršti. Kai meilė ateina į žmogų, tačiau kiek jis nori, jis per ilgai tiesiog negali pamiršti kažko ir nori šio asmens, nesvarbu, kaip jis nori sustoti.
Ką dar galite pasakyti apie užuojautą? Labiausiai tikėtina, kad užuojauta yra labiau draugiškas jausmas. Bandydami jį žmogui, mes pradedame ieškoti jo kaip draugo, kompaniono, brolio. Jei mes matome, kad jis nemyli mūsų meilės, tada mes priimame tai gana ramiai. Žinoma, tai šiek tiek nemalonu, tačiau bet kuriuo atveju šis jausmas greitai pereina. Bet kai kalbama apie meilę, tuomet jausmų atmetimas ir atmetimas sudirgina, angelai ir įžeidžia. Žmogus nori, kad jo jausmai ne tik suprastų, bet ir priimtų. Kai taip nėra, jis pradeda patirti, patenka į depresiją ir ilgą laiką tampa izoliuotas sau. Yra laikai, kai žmonės, priešingai, pradeda mąstyti emocijas visiems aplinkiniams. Vis dėlto verta paminėti, kad žmogus, kuris patiria meilę, labai susirūpins ir nervins, jei jo meilė nebus priimta.
Mylinti žmonės skiriasi nuo tiesiog simpatijos tuo, kad jie tikrai yra pasirengę daug už savo meilės objektą. Tai taikoma jo asmeninėms savybėms ir pobūdžiui bei išvaizdai. Jei mylimas žmogus mato, kad artimas žmogus nemėgsta kažko, jis stengsis pakeisti save, kad jis būtų vertinamas ir suprantamas.
Na, kai šie pokyčiai lemia tai, kad žmogus tampa tikrai geresnis, gražesnis ir protingesnis. Tačiau dažnai yra tokių atvejų, kai meilės labui žmonės ieško visiškai beprasmių darbų. Jie keičia save ir nesupranta, kad šie pokyčiai lemia tik sunaikinimą. Taip, meilė ne visada sukuria. Kartais tai gali sunaikinti ir taip daug, kad tada sunku viską grąžinti ir priminti asmeniui, iš ko jis buvo iš pradžių ir ką jis gyveno.
Tačiau vis dėlto šis jausmas yra vadinamas dabartimi. Dėl to, su kuriuo mes užsiimame, žmogus niekada nebandys radikaliai pasikeisti, tapti subrendęs, protingesnis ir drąsesnis. Šią situaciją galite imituoti įvairiais būdais. Tačiau esmė visada išliks vieni. Meilė iš užuojautos skiriasi dėl meilės, kurią esame pasiruošę eiti į pabaigą. Bet su užuojauta, viskas šiek tiek skiriasi. Taip, malonus žmogus, mes galime bandyti padaryti daug. Vis dėlto, kai mes suprantame, kad darome kažką negerai arba tiesiog nesuvokiame, paprasčiausiai tiesiog atsisakame savo veiklos ir pradėkime gyventi taip, kaip mes gyvenome. Bet mylintis žmogus negali sustoti, net kai visi sako, kad jo elgesys yra beveik nepakankamas.
Meilė ir užuojautos yra tie jausmai, kurie turi vieną šaknį. Bet jie vystosi įvairiais būdais. Žinoma, ne visi žmonės gali greitai ir tinkamai nustatyti, ką jaučia. Tačiau dažnai daugeliui reikia suprasti, ką jis jaučiasi ir kaip su juo gyventi. Tiesą sakant, nesvarbu, kiek mes kalbame apie teoriją ir kalbame apie logiką, viską galima suvokti tik tuo atveju, jei mes išdrįstume klausytis savo širdies ir intuicijos. Jei neleiskite sau pajusti arba, atvirkščiai, nepadarysite jaustis daugiau nei mūsų širdyje, lengva nustatyti, su kokiomis emocijomis susiduriame. Kai yra tik užuojauta, žmogus niekada nemiegs ir nepasijungs su šio žmogaus mintimis. Jis niekuomet neaukos tik dėl to, kad jis sužeistas žmogų ir nežino, kaip išspręsti šią situaciją. Tiesą sakant, meilė turi tiek daug skirtingų apraiškų. Bet vis dėlto tai yra tikra. Mes visi tiesiog myliu skirtingai. O jei žvelgdami į kažką, mes suprantame, kad mes tiesiog negalime be šio asmens, kad nebūtų, net pasaulio pabaigos, o tai reiškia, kad tai būtent yra meilė.