Gimtoji ir mylimasis
Manoma, kad kalba, kuria kalba vaiko motina, yra jo gimtinė (taigi ji vadinama motina). Jis įsisavinamas motinos pienu ir tampa "kodu" - ateityje žmogus, kaip sakoma, manys. Jei mama ir tėtis kalba ta pačia kalba, tai tik nustato situaciją. Jei tėvas yra kitos kalbos nešėjas, vaikas patenka į dvikalbio (ar dvikalbystės) atmosferą. Ir tai taip pat nuostabu. Kadangi, jei laikydamiesi tam tikrų taisyklių, kūdikis mokysis abiejų kalbų nuo ankstyvos vaikystės. Tai yra pagrindinė sąlyga: tėvai privalo laikytis kiekvienos konkrečios kalbos, t. Y. Motina kalba su kūdikiu rusų kalba, o tėvas - anglų, prancūzų, vokiečių ir tt. Tai garantuoja vaikui, kad jūsų galva pasidarytų, ir jūs galite būti tikri, kad kuo greičiau kalbės, jis išduos "perlus" abiem kalbomis, o ne klaidins. Tačiau būkite pasirengę kitam niuansui: psichologai sako, kad vaikai, augantys dvikalbėse šeimose, vėliau pradeda kalbėti - trupinėjams reikia daugiau laiko, kad išmoktų "dvigubo" informacijos kiekio, apdorotų, analizuotų, suvirškintų. bijoti, taip pat ne vėliau kaip antrosios kalbos studiją atidėti vėliau, nes tik ankstyvoje vaikystėje vaiko smegenys yra plastikas (iki metų smegenys vystosi 70%, likusieji 20 yra nuo 4 iki 10 metų, o likusieji - 10%). gyvenimas!). Kiekvienas mokymas duodamas Iki metų su minimaliomis pastangomis.
Kalba ar mova?
Šiuolaikinės ukrainiečių šeimos dažnai susiduria su dar vienu incidentu: namuose šeima kalba rusiškai, o vaikui ši kalba tampa gimtoji, ir kai tik jis tampa vyresnis ir patenka į socialinę aplinką (darželis, mokykla), paaiškėja, kad jis turi daugiau sužinoti ir ukrainiečių kalba. Problema ta, kad, pripratę "galvoti rusiškai", vaikas vargu ar gali prisitaikyti ukrainiečių kalba, o tai gali neigiamai paveikti tokius aspektus kaip, pavyzdžiui, mokyklos veikla, supratimo trūkumas, po kurio vyksta netikrumas, kietumas ir kietumas Kaip tai išvengti Pirmiausia, savaime suprantama, kad nesvarbu, kaip tu apsaugai vaiką nuo antrosios kalbos, jis taip pat turi susidurti su ukrainiečių kalba, ir tai iš tiesų yra teisinga ir sveika. - mes gyvename Ukrainoje, reiškia, privalo žinoti šalies kalbą ir istoriją. Antra, jei vaikas iš lopšio girdi Ukrainos kalbą, prieš jį jis neturės psichologinio bloko, jis nesuvoks jį kaip "kitokios", svetimos kalbos, o infuzija į socialinę aplinką nebus įtempta . Trečia, kaip jau sakėme, kuo daugiau mokosi vaikas, tuo turtingesnė ir platesnė jo horizontai. Kodėl tai riboja? Žinodamas tik vieną kalbą, jis nuolat susidurs su pasirinkimo problema, ir jis turės tai daryti ne savo noru, o paisydamas aplinkybių. Tai galioja mokyklos ir aukštojo mokslo pasirinkimui ateityje - ir darbe. Mes buvome įsitikinę, kad mums reikia abiejų kalbų? Pradėkime mokytis. Tai tik tai padaryti tinkamai ir ekologiškai.
Kaip turėčiau pasikalbėti?
Padėtis supaprastinta, jei vienas iš suaugusiųjų gerai kalba apie Ukrainą. Beje, tai gali būti močiutė. Svarbiausia, kad vaikas ją dažnai pamatytų. Tada jis ne tik galės prisijungti prie jos, bet ir suvoktų kalbą, kuria ji kalba kaip savo. Jei nuspręsite pakviesti auklę kūdikiui, pasirinkite vieną iš ukrainiečių kalbų, tai taip pat duos gerų rezultatų. Dar geriau yra pasirinkimas, kuriame vienas iš tėvų kalba ukrainiečių kalba. Tiesa, kartais tai sunku, nes čia jau suaugęs turės kruopščiai atstatyti. Be to, visi šeimos bendravimo mikroklimatai pasikeis. Tačiau vidiniai pakitimai yra laikini, jūs greitai prisikelsite prie naujų jėgų suvienodinimo šeimoje, o poveikis bus apsvaiginimo laiku. Taip atsitinka, kad tėvai būtų laimingi, tačiau negalima laikytis nuolatinio pasiskirstymo pagal kalbą. Ką daryti šioje situacijoje? Pasikalbėkite su vaiku rusų ir ukrainiečių kalbomis. Tiesiog prisimink svarbų niuansą: vaikas šį kalbų keitimą reikės nuolat paaiškinti. Taigi pasakykite kūdikiui apie gyvūnus, sakykite žvėries pavadinimą rusų kalba, tada nurodykite: "Ir dabar aš jums pasakysiu, ką jis vadinamas ukrainiečių kalba" - ir pavadink jį. Taigi, jūs įsitikinsite, kad vaikas susimaišytų liežuviais savo mažoje galvoje, nes kiekvieną kartą prieš perjungiant į ukrainiečių kalbą apie jį įspės. Ir vaikas sužinos, kad tarp jų yra skirtumas.
Ir dainuoti vaikui Ukrainos lopšiniai. Skaitykite knygas ukrainiečių kalba, sakyk pasakojimus. Jums atrodo, kad kūdikis nieko nesupranta, bet taip nėra. Viskas yra užrašyta subcortex, ir viskas turi būti pritaikyta laiku. Jei apskritai nepažįstų Ukrainos, nesijaudinkite. Dabar yra daugybę garso įrašų su pasakomis ir dainomis ukrainiečių kalba. Šviesus ir melodingas, jie tikriausiai mėgsta tavo kūdikį. Organizuokite jam tokio panardinimo į Ukrainos kalbą sesijas, tai ne tik praturtins vaiko žinias, bet ir taps puikiai besivystančia veikla - susipažins su ukrainiečių kultūra, mentalitetu ir istorija. Stenkitės užtikrinti, kad jūsų aplinkoje būtų kalbėtojai iš Ukrainos. Galbūt tai yra šeimos draugai, kolegos, mamos, su kuriomis susitiko vaikščioti. Nauda bus visiems: jūsų mažylis prisijungs prie gražios Ukrainos kalbos, o vaikas iš tos šeimos pateks į rusų kalbą, kurios turėtojų jūs esate. Nepamirškite, kad mūsų vaikai turi unikalią galimybę tapti realiais poliglatais nuo gimimo. Tuomet mokykis ir kitos (užsienio) kalbos jam bus lengviau.
Atsargi, neteisinga kalba!
Kartais geriau nekalbėti nei pasakyti kažką negerai. Labiausiai kenksmingas mokytis kitos kalbos yra susidurti su neatsargiu požiūriu į jį. Svarbu, kad Ukrainos kalbos, kurią girdi jūsų kūdikis, būtų raštingi, literatūriniai. Ir tai buvo ne "prancūzų su Nižnij Novgorodu" mišinys. Be to, dviem gražiausiomis kalbomis neraštingas mishasas, be to, sunaikina vaiko vystymąsi iš tinkamo kelio, taip pat yra žalingas, nes ankstyvoje vaikystėje labai sunku pašalinti neteisingai suprantamą informaciją.