Nuo antrojo iki trečiojo metų ypač pastebimas didelis vaiko vystymosi šuolis. Vaiko kalba trečiaisiais gyvenimo metais žymiai keičia jo orientaciją į supantį pasaulį, greitai prisitaiko prie aplinkos. Vaikų pagalba vaikai mokosi analizuoti pasaulį, jo aplinką. Per žodžius, apibūdinančius dalyko ypatybes, vaikas daug išmoko naujam: jis mokosi įvairių spalvų, kvapų ir garsų.
Ypatingą vaidmenį vaidina kalbos pagrindinis vaiko pagrindinių elgesio taisyklių įsisavinimas, nes suaugusieji išreiškia visus savo reikalavimus žodžiais. Trečiaisiais gyvenimo metais šis žodis tampa pagrindiniu vaiko elgesio reguliatoriumi. Jo veiksmai palaipsniui pradeda paklusti įsakymams ar draudimams, išreikštiems žodžiu. Atskleidžiant atskirus žodžius išreikštus reikalavimus ir taisykles, labai svarbu, kad vaikas vystytų savikontrolę, valią ir atkaklumą.
Kūdikis, vartodamas kalbą, lengviau bendrauja su kitais vaikais, žaidžia kartu su jais, o tai taip pat padeda harmoningai vystytis. Ne mažiau svarbu, kad kūdikis būtų žodiniai ryšiai su suaugusiaisiais. Vaikas turi bendrauti su jais, dalyvauti jungtiniuose žaidimuose, kuriuose suaugusysis yra lygus jam žaidimo partneriu.
Žodynėlis
Iki trejų metų aktyvaus kalbos žodžių skaičius gali siekti tūkstantį. Toks žodyno augimas paaiškinamas vaiko bendrosios gyvenimo patirties praturtinimu, jo kasdienės veiklos komplikacija, bendravimu su supančiais žmonėmis. Garsinėje kalboje pirmiausiai dominuoja daiktavardžiai (60%), bet palaipsniui daugėja veiksmažodžių (27%), būdvardžiai (12%), netgi įvardžiai ir prielinksniai.
Vaiko žodis kaip kalbos raida yra ne tik praturtintas, bet ir tampa sistemingesnis. Tuo metu, kai jam buvo trys, jis pasyvioje kalboje pradėjo mokytis žodžių-koncepcijų (patiekalų, drabužių, baldų ir kt.). Nepaisant to, kad vaikai jau gali laisvai orientuotis į kasdienius dalykus, aplinką, jie kartais painioja panašių objektų pavadinimus (puodelio puodeliai). Be to, vaikai gali naudoti tą patį žodį keliems dalykams: žodis "dangtelis" reiškia ir dangtelį, ir dangtelį, ir skrybėlę.
Susijusi kalba
Trečiaisiais gyvenimo metais vaiko nuosekli kalba jau prasideda. Vaikas pirmiausia sukuria paprastus trumpus sakinius, o vėliau pradeda naudoti sudėtingus ir sudėtingus sakinius. Tik trečiųjų metų pabaigoje vaikas pradeda valdyti situacinę nuoseklią kalbą. Jis jau gali pasakyti apie tai, ką matė, kad jis sužinojo, ko norėjo. Vaikui po dvejų metų jau galima suprasti paprastus pasakojimus, pasakos, atsakyti į klausimus apie jų turinį. Dauguma vaikų negali nuosekliai parafrazuoti. Šiame amžiuje vaikai klausosi tų pačių eilučių, pasakų ir prisimena tekstus pakartotinai klausydami, tarsi skaitdami juos iš knygos. Tuo pačiu metu vaikai negali savo paties žodžiais perduoti istorijos teksto. Trejus metus jau galima išspręsti paprastas mįsles, net jei jų tekstas yra patarimų, patarimų, onomatopoejos forma.
Kalbos tarimas
Trečiaisiais gyvenimo metais vaiko garso kokybė gerėja. Kai kurie vaikai jau metus ištvarko visus garsus, bet dauguma jų pakeičia sibilantą M, H, H, H, švilpimą ir garsą T '. Garsų, teisingai išreikštų vaiku, skaičius glaudžiai susijęs su nuolat vartojamų žodžių atsargomis. Vaikas, turintis daugybę žodžių, nuolatos praktikuoja garsus, gerina jo sąnarių aparatą, vysto jo fonemų klausą, o tokio mokymo metu garsai tampa įprasti.
Šiuo metu pagrindinė garso atkūrimo ypatybė yra daug garsų mišinių. Garsai, kurie rodomi vietoj pakaitų, užima vietą ne visus žodžius, o ne iš karto. Atskirti garsai įsigyjami per mėnesį, kiti - daugiau nei tris mėnesius. Per šį laiką garsas tada atsitiktinai užsikibo į žodį, tada duoda kelią jo pakaitalui.
Kitas šio amžiaus vaikams būdingas bruožas yra susidomėjimas garso formomis žodžių - "ritualas". Tai yra pakartotinis tų pačių žodžių pasikartojimas, manipuliavimas žodžiais keičiant juos, beprasmiškų raiščių ir ritmų kūrimas. Tokie veiksmai su žodžiais yra galingas paskatinimas įsisavinti garso formos žodžius, tobulinti foneminį suvokimą ir sustiprinti sąnarių aparatą. Vaikas traukia save kalbant garsais ir naudodamas prasmingą kalbą.
Foneminis klausymas
Be gebėjimo ausyje atskirti visus garsus, vaikas negalės apginti gryno garso. Antruoju gyvenimo metais vaikas gali išgirsti visas užsienio kalbos kalbos fonemus, puikiai pastebi kitų žmonių žodžių tarimo klaidas, tačiau jo kalboje dar nėra klaidų. Svarbus pasiekimas trečiųjų metų pabaigoje plėtojant fonemų klausymą turėtų būti pripažinimas savo klaidų išreikšti garsus. Tik tokiu būdu vaikas sugebės išmokti teisingą garsų tarimą.
Trečiojo gyvenimo metų vystymosi rezultatai
- Svarbus skirtumas tarp trijų metų vaiko kalbos yra beveik visiškas gramatikos kalbos klaidų nebuvimas.
- Sakinyje žodžių jungimas nustatomas prielinksnių ir galūnių pagalba, vaikas naudoja aljansus, naudoja visas pagrindines kalbos dalis.
- Bendrą trijų metų vaiko žodyną apibūdina ne tik kasdieniai žodžiai. Jis taip pat pradeda vartoti vertybes ir apibendrinimus.
- Vaikų garso atgaminimas trečiaisiais gyvenimo metais dar neatitinka normos. Kalbos vis dar trūksta šnibždančių ir skambančių garsų. Žodžiai, kurių sudėtinė skiemenų struktūra ir suderinamos su konsonantais, dažnai pasklinda iškreiptais būdais.
- Jei tėvai teigiamai vertina knygą, vaikas norės kelis kartus klausytis pažįstamų pasakų ir eilėraščių. Ateina geriau įsiminti tekstus ir atgaminti juos žodžiu. Vaikas vis tiek negali suteikti nemokamo pasakojimo, išgirsti savo žodžiais.