Aterbierų terapinės savybės

Kokios medžiagos yra atsakingos už vaistinių savybių aviečių?
Vaikų receptai, įskaitant avietes, žmonėms žinomi nuo seno laikų. Daugelis senų laikų naudojo avietes įvairių ligų gydymui. Šiuolaikiniai biocheminiai tyrimai išsamiai paaiškina šio augalo vaisių terapinį poveikį. Nustatyta, kad avietėse yra daug biologiškai aktyvių medžiagų: organinių rūgščių (salicilo, obuolių, citrinų), sacharozės, pektino medžiagų, eterinių aliejų, vitaminų. Šios sudedamosios dalys nustato aviečių naudojimą medicininiais tikslais. Kokiomis ligomis yra aviečių, naudojamų vaistiniais tikslais?
Sirupas, paruoštas iš aviečių, naudojamas skrandžio skausmui ir apetito pagerinimui. Liaudies medicinoje šios uogos seniai žinomos kaip viena iš geriausių prakaito. Vaistinių savybių avietės yra naudojamos kovojant su peralerginėmis ligomis - krūtinės angina, gripu, bronchitu. Klepus gydant, aviečių uogos naudojamos kaip atsikratymas.

Aviečių vaisiai dažnai naudojami kartu su kitais vaistiniais augalais, kaip įvairių medicininių paslaugų dalis.
Iš pernokusių ir prinokusių uogų paruoškite kosmetinę kaukę jautriai veido odai, o aviečių lapai yra naudojami pašalinti spuogus ir spuogus.
Aviles gėlių sultinys yra naudojamas gydant akių uždegimą.

Kaip teisingai surinkti avietes?
Jei norite paruošti avietes žiemai vėliau, vaistiniais tikslais, tuomet turėtumėte rinkti vaisius sausame ore, anksti ryte ar vakare. Surinktos uogos turėtų būti dedamos į seklių krepšelius, neleidžiant į šakeles ir lapus patekti. Neturėtų būti surinkti pakankamai prinokę arba peraugę aviečių vaisiai.

Kaip teisingai paruošti avinas medicinos tikslams?
Avinukų vaisiai gali būti paruošti žiemai džemo, sulčių, cukraus sirupo forma. Norint paruošti uogas džiovintoje formoje, jos pirmą kartą nuskenda saulėje, po to dedamos arba specialiose džiovyklose, arba šiltoje (bet ne karštoje) krosnyje ar orkaitėje. Jei avietės išdžiovinamos kokybiškai, tada paliesdami jas, jie neturėtų palikti pėdsakų ant pirštų odos. Kad džiovintos uogos nepablogėtų ir kuo ilgiau neišliktų gydomųjų savybių, jos turėtų būti laikomos sausoje vietoje lino maišeliuose arba dėžėse, išklotos maisto popieriumi.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad derinant uogas medicininiais tikslais naudojamos tik laukinių miško aviečių. Paprastai šios augalo sodo veislės turi didesnes uogas, tačiau jos turi žymiai mažiau ryškias terapines savybes.