Kodėl žmogus pats kalba apie trečią asmenį?
Aplinka gali labai sutrikdyti šį komunikacijos stilių. Sutinku, tai atrodo gana keista, kai staiga sako visiškai normalus vaikinas: "Andriui jau pavargsta dirbti", o ne "Aš jau pavargau dirbti".
Prieš atsargiai vengdami, pažiūrėkite į šio elgesio psichologiją.
Įdomu! Mokslininkai atlieka specialų psichologinį testą, kurio dalyviai bando pasakyti apie save ir savo įpročius iš pirmojo, antrojo ir trečiojo asmens tiek singlu, tiek daugybe. Eksperimento dalyviai patys buvo nustebę, kad jie patyrė visiškai skirtingas emocijas.
Jei asmuo kalba apie save trečiuoju asmeniu, vietoj "aš" vietoj "Jis / ji" vartodamas vietinį pavadinimą, jis greičiausiai reiškia jo humorą ir jo įpročius. Psichologai sugebėjo nustatyti, kad tokia forma yra bendravimas, leidžiantis kuo veiksmingiau perduoti bendraminčiui asmens tikslą ir interesus.
Psichologiniu požiūriu šis kalbos būdas reiškia, kad žmogus žiūri į save ir situaciją iš išorės. Taigi, emocinis spaudimas pasakotojui sumažėja, nors jis ir toliau yra dėmesingas ir sutelktas. Tokie žmonės gali lengvai išspręsti bet kokią iškilusią problemą.
Kitos nuomonės
Dažniausia kitų nuomonė sako, kad žmonės, kurie kalbasi apie save trečiuoju asmeniu, turi pernelyg didelę savigarbą ir nieko nenustato. Reikia pripažinti, kad ši hipotezė neapsiriboja tiesos dalimi.
Jei jis susijęs su pareigūnais ar asmenimis, užimančiais aukštą postą, jis gali psichologiškai išnaudoti jo svarbą ir autoritetą. Kai kurie net kalba apie save daugybe, vartodami vietovardį "Mes". Pastarieji, kurie mano, kad yra tokie įtakingi, kad neatsižvelgia nei į nuomonę, nei į kitų interesus.
Tačiau paprastų žmonių vargu ar morališkai pakelti aukščiau kitų, kalbėti apie savo gyvenimą ir veiklą iš trečiosios šalies. Dažnai toks komunikacijos būdas naudojamas parodyti, kad yra nuotaika apie save.
Tikėtina, kad žmogus yra nemažai pasakodamas apie kai kurias gyvenimo akimirkas, o perėjimas prie šio tipo pasakojimo leidžia jam laisviau ir su humoru apibūdinti padėtį, o ne jaustis atsakinga už tai, kas nutiko.
Kai kurie psichologai mano, kad šis įprotis yra neigiamas. Tai gali reikšti, kad asmuo turi pernelyg mažą savigarbą, o ypač sudėtingose situacijose jis gali netgi pasinaudoti nepilnavertiškumo kompleksu. Kartais įprotis kalbėti apie save trečiuoju asmeniu liudija pradinį šizofrenijos etapą.
Jei turite įprotį kalbėti apie save iš trečiosios šalies, nesijaudinkite. Galų gale visi žmonės turi trūkumų, tačiau manoma, kad toks baisus yra depresijos.