Filmo "Siena-I" peržiūra

Pavadinimas : Wall-I
Žanras : animacija, komedija
Režisierius : Andrew Stanton (Andrew Stanton)
Aktoriai : Jurijus Rebrikas, Katerina Braikovskaya
Kompozitorius : Thomas Newman
Šalis : JAV
Metai : 2008

"Studio Pixar", tiesiog nežinau, kaip šaudyti blogus karikatūras, pavyko filmuoti tikrą filmą apie didžiulę meilę tarp robotų. Šiuo atveju režisierius Stantonas įgavo kažką prieštulingą ir nelabai liaupsų žmonijai.

Maždaug 700 metų po to, kai žmonės paliko neapibrėžtą žemę neribotą kosminį atostogas tam tikruos Flostono rojus iš Besono "Penktojo elemento", išlikęs robotas "Wall-E" veikia Manheteno griuvėsiuose.

Atliekant planetos derliaus kūrimą ir asmeninio žmogaus civilizacijos muziejaus sukūrimą, jame išryškėjo kai kurios žmogaus savybės, svarbiausia yra smalsumas. Taigi šis "paskutinis" Mohicans "dirbs iki paskutinių atsarginių dalių, kurias jis pats remontuos, jei vieną dieną netoliese nebūtų iškraunama paslaptinga tobulos ovalios formos kūrinys, kuriame Vall-I (ir su juo ir žiūrovas) neabejotinai identifikuoja su ja susijusią moterį. Tiesa, pažintis beveik baigėsi Vall-I mirtinajam rezultatui ir iš pradžių tęsėsi ne jam sėkmingiausiu būdu. Bet kaip varnas robotas žino, kad taip pradeda visas tikras meilės istorijas ...

Andrewas Stantonas, jau bandęs elgesio modelius vabalas ir jūros dugno gyventojų, šįkart gavo paveikslėlį, kuriame Aldouso Huxley ir George Orwellio mintis išdėstyta ikimokyklinio amžiaus vaikams. Be to, Stantonas palietė deliktą klausimą apie žmogaus jausmų prigimtį, kuriam skirtos tūkstančiai knygų ir filmų. Stebėtojas (ir tuo pačiu scenarijaus autorius) Stantonas verčia žiūrovą (galbūt netyčia), kad "žmogiškieji žmonės" ir žmonijos išlaisvintojai iš robotai, kurie verčiasi vergija, verčia klausimą: ar žmogaus jausmas nėra tik sudėtingų elektrocheminių procesų rezultatas (kuris tiesiog imituoti dirbtiniu kūrymu), ir todėl nėra meilės tam tikros grandinės grandinės trumpojo jungimo pasekmė. Nors pats Vall-I atveju atsakymas yra ne toks svarbus: jis uždaromas penktąja filmo minutėmis, o ši disfunkcija;) sistema tęsiasi, kol nebus rekomenduojama praleisti paskutines paskolas (kurios, beje, nereikia pamiršti), bent jau todėl, kad veiksmas tęsiasi ir apie juos, o ne pagal blogiausio Petro Gabrielio dainą).

Aleksejus Persko