Plussy jausmai
Kai žmogus jaučia, kai jis yra priblokštas stiprių emocijų, jis, atrodo, kyla, didėja. Asmuo pradeda atskleisti paslėptus talentus, jis nuolat nori kurti kažką, sukurto meilės labui. Ne paslaptis, kad žmonės pasiekė daug meilės ir meilės. Meilė yra impulsas pasiekti naujus aukštus rezultatus. Pavyzdžiui, mylintis žmogus, kuris lazybiškai egzistavo visą savo gyvenimą, dėl jo jausmo, pradeda siekti ką nors pasiekti, kažką skubėti ir tt. Jis pasiruošęs daug nuveikti už savo mylimąjį, o kas stebina, viskas, kas atrodė jam kvaila ir neįdomu, dabar pradeda duoti susidomėjimą ir kartais net malonumas. Meilė iš tiesų transformuoja žmones. Jie tampa atviresni, bendresni, jie tiesiog laimingi. Kai uždaras ir vienišas žmogus, įsimylėjęs, pradeda susižavėti žmonėmis, bendrauti ir pan. Kai jie sako, kad meilė įkvepia, čia yra daugybė tiesos. Būtent dėl tokio jausmo jūs norite padaryti kažką, ko anksčiau nepadarėte. Atrodo, kad jie atlieka gyvybę, viskas tampa ryškesni, malonesni, smagiau. Pasak žmogaus, visada pastebima, kad jis yra įsimylėjęs. Jo akys išsiskleidžia - jie švyti. Net jei kas nors stengiasi paslėpti savo meilę, tie, kurie jį gerai pažįsta, vis tiek viską supras, nes meilė suteikia kažką ypatingo, pastebimo visiems. Meilė leidžia jums likti labiau sąžiningas, malonus ir nuoširdus. Kai mes myliu, mes nustojame būti tokiais egoistais, nes dabar mes norime gyventi kitam asmeniui. Be to, dėka meilės žmogus visada gali išmokti kažką naujo, pasiekti tokią aukštį, apie kurią niekada nesijaudino. Nenuostabu, kad visi didieji žmonės turėjo muzes, moterys, kurių ir už ką jie norėjo sukurti. Todėl galite tiksliai pasakyti, kad meilė sukuria. Deja, tai atsitinka tik tam tikru momentu.
Neigiami jausmai
Meilė kyla tik tol, kol žmogus nemato abipusių jausmų ar tikisi juos priimti. Bet kai jis supranta, kad jis myli ir jis nėra mylimas atgal, tada viskas, ką jis pats atskleidė, dingsta, o jo vietoje pasireiškia skausmas, pyktis ir depresija. Kiek žmogus, kuris nusivylė meile, pasikeičia, tiesiog stebina. Viskas, ką jis padarė dėl savo mylimo, pamiršo jį. Jam atrodo, kad jis tampa bjaurus daryti tai, ką jis padarė dėl jos ir jos. Net jei, įsimylėjęs, žmogus tam tikroje srityje pasiekė reikšmingų rezultatų, praradęs abipusiškumą, jis greičiausiai nebebus tai darydamas. Kai žmonės supranta, kad jų jausmai nesukėlė nieko gero, jie yra įsitikinę, kad meilė nėra gera, bet bloga. Ji smegenų plovimą ir daro tau daryti tai, ką jie nepadarė savo įprastoje būsenoje. Ir jei jų veiksmai buvo sukelti įtaka, tuomet jose nėra nieko gero. Ir leisk jiems įrodyti žmogui, kad dėl meilės, kad jis tapo geriau ir parodė savo talentus visiems, jis vis tiek nenori jo tikėti. Įsimylėjęs ir negavęs abipusiškumo, žmogus tampa dar blogesnis nei anksčiau. Jis nustoja suvokti tikrovę taip, kaip anksčiau, nes jis bijo jausmų. Jis tiesiog pradeda bijoti pajausti kažką kažkam. Dažnai atsitinka taip, kad žmogus pradeda agresyviai elgtis su žmonėmis, kurie linkę ja linkę. Tiesą sakant, jis bijo pakartotinai jaustis kažkuo, atgaivinti meilę, vėl nusivylęs. Dažnai būna atvejų, kai po skausmingų jausmų susidūrimas su asmeniu apsiriboja ne tik tuo, kurį jis mylėjo, bet ir visus jo artimus žmones. Jis pradeda racionaliai elgtis su netikėjimu, nes dėl streso jis jaučia, kad kiti gali tai padaryti. Be to, tiems, kurie kenčia nuo jausmų, dažnai vystosi depresija. Jie visiškai atsiriboja nuo realaus pasaulio, nebegali nieko dominti ir neleisti niekam patekti. Kiekviena jo gyvenimo diena žmogus suvokia ar skausmą, ar atskirtą. Jis pradeda matyti realybę visiškai kitokiu būdu, kaip kažkas visiškai neįdomu ar agresyviai link jo.
Jautrumo pranašumai
Kai žmogus atsisako jaustis, tampa daug lengviau jam gyventi. Jis sąmoningai nusprendžia apriboti save nuo stiprių emocijų ir nebeleidžia įsimylėti. Tai yra, jei jis mato, kad jo jausmai gali būti nuo draugiško iki stipresnio, jis stengiasi sustoti, ypač apsaugoti save nuo emocinių išsiveržimų. Dėl to asmuo nuolat yra emocinis stabilumas. Jis nustoja būti per daug irzliai, dažniausiai reiškia kitus. Susilpninant jausmus, žmonės linkę racionaliau galvoti, nes dabar jie jau nebepalpaja emocijoms. Daugelis mano, kad atsisakydami meilės, jie įgijo daugiau vertingo komforto. Dabar jiems nereikia daug daužyti apie kažką, išeiti iš jų odos kažką pasiekti ir kažką įrodyti. Jie gali gyventi ramiai sau, gyventi taip, kaip nori, o ne taip, kaip tai diktuoja meilė. Be to, racionalus pasaulio suvokimas padeda jiems pamatyti beveik visus žmones, o ne suvokti juos per jausmų prizmą, dėl kurio mes linkę idealizuoti kitus. Nejautrumas padeda mąstyti ir apmąstyti.
Sumažėjo nejautrumo
Nejautrumas paverčia asmenį robotu. Kai jis nustoja patirti stiprių emocijų, galų gale paaiškėja, kad žmonės pradeda pastebėti, kaip artimas ir mylimas žmogus nustoja reaguoti į pasaulį taip pat, kaip ir įprastas tinkamas žmogus. Jis tampa per šaltas ir uždarytas, nebeteikiamas šiltų jausmų net ir jo šeimos, artimiausių ir vietinių žmonių atžvilgiu. Žmogus užtikrina, kad viskas gerai su juo, tik aplinkiniai žmonės susidaro įspūdį, kad iš tikrųjų jis paliko tik apvalkalą toliau veikia, tačiau tuo pačiu metu nustoja gyventi. Neprotingas yra tai, kad atsisakant meilės, asmuo atsisako daug, kuris gali atnešti laimę, užpildyti jo tikrovę naujumu ir spalvomis. Nuolat gyvenantis viename emociniame ritme, žmogus tik pradeda išnykti, jis prarado susidomėjimą viskuo, nes tai gali sukelti emocijas, o emocijoms jo tikrai nereikia. Todėl, kai žmonės atsisako jausti, dažnai atsitinka, kad jie turi daug siauresnį draugų ratą, nes dauguma žmonių tiesiog nesiliečia su robotu. Ir tie, kurie, be to, lieka atsiskyrę ir bando pažadinti jausmus, tiesiog pradeda kentėti, nes jie nuolat susiduria su nematoma abejingumo siena. Meilė atneša žmonėms tiek džiaugsmą, tiek nusivylimą, bet nejautrumas nieko nekelia, tik sielos tuštuma.