Veravere nesantaika
Tikėjimas gali būti kūrybingas ir destruktyvus. Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus tiki. Pavyzdžiui, fanatiškai tikintis nieko gero nebus. Tikinčiojo fanatikas yra atsiskyręs nuo tikrovės. Jis gyvena visiškai kitokiame pasaulyje, kuris nėra labai panašus į tikruosius. Jo pasaulyje jis laikomas pagrindiniu, svarbiausiu. Kiekvienas, kuris nesutinka su juo, automatiškai tampa priešais. Būtent tie žmonės, kurie išreiškia religinius karus, eina į smurtą ir žmogžudystę savo tikėjimo vardu. Jei mes kalbame apie tokį tikėjimą, tai taip, tiesą sakant, geriau būti netikinčiu, negu nuslėpti siaubingus dalykus Dievo vardu. Laimei, ne visi tikintys žmonės yra tokie.
Yra dar vienas tikėjimas, kai žmogus tiesiog nuoširdžiai tiki aukštesniais įgaliojimais ir bando gyventi taip, kad šios jėgos nepasitenkintų. Nors ir tokiu tikėjimu yra ir spąstų, tačiau jų yra mažiau. Pavyzdžiui, žmogus gali bandyti laikytis visų Biblijos įstatymų ir todėl atsisakyti save daugybe gyvenimo džiaugsmo: nuo maisto ir pasibaigiant seksu. Tikrieji žmonės labai rimtai vertina šiuos klausimus. Jie turi savo principus ir moralę, kurių visuomenė negali pažeisti. Nepriklausomai nuo to, kiek jūs pasakote tikinčiam asmeniui, kad jis neteisingas ir šis elgesys nesuteikia absoliučios naudos, ir jis atimamas iš daugelio gyvenimo džiaugsmų, jis vis tiek ras priežastis tęsti savo tikėjimą ir mano, kad ši elgesio forma yra pati teisinga. Toks įsitikinimas Dievu niekam nedaro jokios žalos, bet vis tiek tas užmaršumo laikas gali neigiamai paveikti artimą tikinčiuosius, nes jis pradeda uždrausti kažką jiems ar dėl savo draudimų sau netiesiogiai kenčia nuo kentėjimų. Pavyzdžiui, tikintis asmuo gali uždrausti valgyti mitybą pasninku ir jo šeimos nariai turės sutikti su šiais ar tikinčiuoju, atsisakys sekso prieš vestuves, net jei jie jau kelerius metus susipažįsta su mergina. Todėl toks įsitikinimas nėra visiškai teigiamas. Nors tikintys žmonės mano, kad tai yra vienintelis tikrasis ir nesupranta tų, kurie pateisins.
Tie, kurie tikrai tik tiki Dievu, turi savo požiūrį į religiją. Jie nemano, kad reikia paspartinti, eiti į bažnyčią ir taip. Tokie žmonės yra įsitikinę, kad Dievas, jei jis egzistuoja, yra toks galingas ir išmintingas, kad gali išgirsti jus, kur norite, ir nesvarbu, kaip tiksliai išreikšti savo mintis. Tai yra, jo nereikia gydyti malda. Galite tiesiog paprašyti kažko, svarbiausia yra tai, kad noras yra tikrai geras. Tokie žmonės taip pat tiki, kad Dievas mums nebus nubausti už rūkymą, seksą ir pan., Kol mes niekam nieko nepakenksime. Galima sakyti, kad tokie tikintieji gyvena pagal sakymą: "Pasitikėk Dievu ir neapsunku savimi". Žinoma, jie gali paprašyti Dievo pagalbos, tačiau jie patys bando sukurti tas sąlygas, kurios bus palankiausios ir patogios prašymui įvykdyti. Tokie žmonės žino apie dešimt įsakymų ir tikrai bando veikti pagal juos. Tai reiškia, kad žmogus yra įsitikinęs, kad jei jis tikrai kažką blogo kitų žmonių atžvilgiu, tada Dievas jį nubaus. Tačiau, nors jis bando būti malonus ir sąžiningas, jis neturės jokių skundų. Galime sakyti, kad toks įsitikinimas yra tinkamas. Netgi ateistai negali prisirišti prie jo, nes jis negali trukdyti žmogaus vystymuisi. Priešingai, jis tiki save save ir žmonės stengiasi atverti savo galimybes, manydamos, kad kažkas iš aukščiau yra jiems padėti. Šis tikėjimas yra kūrybingas, nes asmuo, kuris tiki Dievu, visada stengiasi išlaikyti gerą ir padėti giminaičiams, taip pat nedaro nieko kvailo. Tokie žmonės niekada nepareiškia savo nuomonės apie Iverso religiją, apskritai bando paliesti bet kokius denominacijas ir sektus apskritai, ir jie taps tokie šalti, kad netyčia ir netyčia praleisti metai jiems nepatinka.
Taigi, ar tai yra būtina, ar tikėjimas yra būtinas?
Šio klausimo niekas negali vienareikšmiškai atsakyti, gerai, tegul tie, kurie yra visiškai tikri, kad Dievas egzistuoja, tai yra tikintieji, yra visiškai tikri. O ar jų tikėjimas yra būtinas, vis dėlto verta ginčytis. Bet jei mes kalbame apie tikėjimą paprastą, be specialių draudimų ir perteklių, tai tikriausiai visa tai būtina žmogui. Kiekvienam iš mūsų reikia vilties, kad viskas bus gerai, kad juodoji grupė baigsis ir prasidės baltos spalvos. Tačiau nuo pat vaikystės jie tikėjo stebuklais. Ir jei šis tikėjimas yra visiškai paimtas, siela prasiskverbia nusivylimo dvasia, ty nusivylimas tampa žmonių sielvarto priežastimi, jų giliu nepasitenkinimu gyvenimu. Asmuo, kuris staiga nustoja tikėti stebuklais, gali tapti pašalintas ir depresiškas. Žvelgdamas į šį pasaulį, jis supranta, kad nieko nėra ypatingo nieko, nieko nuostabaus, todėl dėl to prarandamas susidomėjimas gyvenimu, o tikėjimas suteikia mums galimybę tikėti, kad vis dar yra kažkas ypatingo, nors ir nematomo mūsų akyse, kad, kai gyvenimas pasibaigs , mes laukiame kito, stebuklingo pasaulio, ne tuštumo ir tamsos. Be to, suprasdamas, kad turite nematomą pagalbą, savo globėjo angelą, kuris nepaliks tavęs sunkioje padėtyje, nukreips jus į teisingą kelią ir tam tikru momentu sukurs nedidelį stebuklą, kuris jums padės. Tačiau žmonės, kurie tiki aukštesnėmis jėgomis, iš tiesų pastebi tokius stebuklus, ir nuo to jie tampa lengviau sielai.
Iš tiesų tikėjimas kažkuo ypatingu, ryškiu ir gražiu niekada niekam nedarė žalos. Priešingai, ji visada suteikė jėgų ir pasitikėjimo ateitimi. Todėl, jei žmogus tokiu būdu tiki, bet nemėgina pavergti kitu tikėjimo pagalba, sunaikinti, uždegti karą ir tt, tuomet toks įsitikinimas žmonėms yra būtinas. Būtent dėl tokio tikėjimo, kad pagaliau nesame nusivylę mūsų pasauliu ir žmonėmis, kurie supa mus. Kai vruggnas prasideda kažkas blogo, tie, kurie tiki, prašo pagalbos iš sargybinio angelo, o dažnai jie iš tikrųjų visi pradeda gerėti. Tačiau tie, kurie netiki, dažnai nuleidžia rankas, yra labiau tikėtinarezacharovarovyvayutsya ir jaustis nepatenkinti. Jie gali būti labai protingi, tai patvirtina faktas, kad ateizmas padėjo jiems vystyti savo protinius sugebėjimus. Tačiau nė vienas iš jų negali būti vadinamas iš tiesų laimingu, nes jie yra pasveikinti aplink pasaulį ir netiki nieko gero. Todėl, jei mes kalbame apie tai, ar žmonėms reikia tikėjimo Dievu, tada atsakymas bus teigiamas, neigiamas, nes, nesvarbu, ką mes sakome, kiekvienam iš mūsų tikrai reikia tikėjimo stebuklu.