Pasipriešinimo priežastys
Jei atsikratymas yra vienas iš jūsų charakterio bruožų, tada nėra jokių specialių priežasčių, dėl kurių gali kilti nepatogumų kitiems, tai nėra būtina. Tokie žmonės kerštoja dėl atsitiktinio aštriojo žodžio ir dėl rimtesnio nusižengimo.
Jei žinote, kaip išlaikyti savo emocijas savo rankose ir pasiruošę atleisti žmones už jų klaidas, tada kerštas už jus yra labai naudinga priemonė. Klaida nėra veltui vadinama blogio šaltiniu, nes noras keršto sukelia blogiausius emocijas, jaudina viską, kas yra žmogui. Dėl keršto žmonės sprendžia apie keistus ir žiaurius veiksmus, kuriuos sunku tikėtis įprastu gyvenimu.
Psichologai pažymi, kad labiau tikėtina, kad žmonės, kuriems yra mažai savigarbos, sudėtingas požiūris į jų ego, nepatenkinti, nepatikimi ir silpni. Bet koks dviprasmiškas tų aplinkinių žmonių veiksmas yra bandymas įžeisti ar įžeisti, todėl jie visais būdais bando įrodyti savo vertę, kurią niekas dažnai neginčija.
Galbūt dažniausia keršto priežastis - pavydas. Tai yra meilė, kad mums patiria baisiausias žaizdas, ir tai yra svarbiausia meilė. Todėl visi bet kokie bandymai įsikišti į širdies reikalus sukelia norą jas nugalėti ir išmokyti kaltininkui pamoką. Kartais viešoji nuomonė atleidžia kerštą, tačiau tokie atvejai yra tikrai reti. Paprastoje gyvenime visada yra dar vertingesnė alternatyva.
Kaip pakęsti kerštą?
Sprendimas keršyti kieno nors žmogui paprastai patenka į jausmų šilumą. Bet vargu ar verta pasipriešinti tokioms emocijoms. Pagalvokite apie tai, ką pavyks pasiekti, jei atkeršysite? Ar tu mokai šitam asmeniui kažką, ar padarysi daugiau žmonių pyktį? Ar tu nusipelnai pagarbos, ar žmonės galvoja, kad pridedate pernelyg didelę reikšmę tai, į ką paprastai nekreipkite dėmesio? Ar jūs asmeniškai būsite geriau už ką nors blogai elgdamiesi, nes jūs pats nepatyrėte malonių emocijų iš kažkieno veiksmų? Verta šiek tiek minties ir nusiraminti, nes tampa visiškai akivaizdu, kad kerštas nėra vienintelis išeitis. Tai nėra niekas, kad jie sako, kad yra indas, kurį reikia valgyti šaltai, nes skubėdami ir emocijose labiau tikėtina, kad asmuo padarys klaidų, o ne ištaisys padėtį.
Pagrindinė keršto taisyklė - tinkamumas. Pasirinkite metodus, kurie nebus žeminti tave ir suskaičiuok, kad jūsų kerštas neatrodo, kad jūs sunaikinote asmens gyvenimą tik todėl, kad jis keistai pažvelgė į jus. Priešingu atveju, nukentėjusysis kitų akyse nebebus taves ir todėl bus pasmerktas visas pasmerkimas. Svarbu aiškiai suprasti savo veiksmų pasekmes, nes žmonės aklai trokšta keršto, o dalys nukreiptos į konfliktą ne tik su kitais, bet ir su įstatymu. Tiesą sakant, tik labai nedaug veiksmų ir nusikaltimų nusipelno keršto, daugeliu atvejų kerštas atrodo mažas bandymas kažką įrodyti kitiems ar sau. Kuris, žinoma, nenuosavas žmogui. Kita vertus, apsisprendimas dažnai sukelia tokias pasekmes, kurias sunku numatyti, o šios pasekmės apgailestauja dėl to, ką jis padarė, tačiau per vėlu ką nors ištaisyti.
Sprendžiant dėl keršto, mes retai mintis apie kitų žmonių jausmus. Nm nesvarbu, kad nusikaltėlis gali daug kartų nukentėti, nei mes. Mes dažnai neatsižvelgiame į atsitiktinius nusiskundimus ir priešo troškimą eiti į susitaikymą. Ir kerštas tik keršto sumetimais gali tapti vienintele prasme gyvenime, kuris visada yra baisus. Galbūt, jei nuspręsite atleisti emocijas atvėsti, tuomet labai reikės keršto, o priemonė bus tinkamiausia